Simona + prekės ženklas. Raktažodžiai: darbas profesionalus, dizainerė kūrybinga, komunikacija superinė. Bonusas: strategiškas žvilgsnis į verslą iš šono. Jei prireiktų: koučingas ir palaikymas. Trumpas atsiliepimas kaip ir būtų baigtas ar ne ? A! Ir dar puikiai tinkantis partnerio pasirinkimas smulkesniems nei stambieji verslai. Kodėl? Nes stambieji patys viską žino  O aš esu solo. Bent jau šiuo metu. Sezoniškas, kūrybingas ir gerokai specializuotas solo. Mano alyvmedžių sodui reikėjo skiriamųjų ženklų bei materialios išraiškos sklaidoje. Atsiliepimai apie Simoną fb rodė, kad galiu pasitikėti kol kas nežinoma dizainere. Be to, iš tų pačių atsiliepimų užsiauginau lūkesčius aiškiai, konkrečiai komunikacijai ir “prekės” pajautimui. Nes kaip kitaip galima sukurti prasmingą ženklą? 

Ar lūkesčiai pasiteisino? 

Komunikacijoje galėjau dėstyti ir reikšti visą savo kūrybinį procesą ir kančias  be jokio ten politkoretiškumo. Labai ačiū Simonai. Jos gebėjimai ir įrankiai(!) išgirsti klientą ir iššifruoti jo poreikį yra geresni nei bet kas galėtų tikėtis. Sistema, kurios pagalba ji susipažįsta su klientu ir jo poreikiais – anketa, klausimai, atsakymų apdorojimas – veikia į abi puses. Aš pati gavau iš to daug naudos. 

Sudėtinga buvo išsirinkti galutinį ženklo variantą iš dar kitų keturių, galėjusių lygiai taip pat gerai būti galutiniais. Todėl labai vertinu Simonos atsiųstą pagalbą. Paaiškinimą, kaip detaliai veikia arba yra vartojamas (savininko ir klientų) prekės ženklas. Buvo ir naudinga, ir labai įdomu. 

Taip pat labai vertinu Simonos lankstumą. Reik industrinės natos? – Prašom. Noriu pabandyti į šalį? – Tas irgi įvyko (nereik nė sakyti, kad galop grįžau prie dizainerės pasiūlymo). 

Rezultatas? Manau, kad laikui nepavaldus sodas įgavo atpažįstamą braižą. Ir lankytojams nebeteks niurnėti, kad reikia nors kokio pakelės ženklo. Taigi, su šaknimis susitvarkėm, toliau prašysiu Simonos pasirūpinti produktu – aliejaus etiketėmis ir iliustracijomis mažiesiems lankytojams.

O žinot, kas buvo įdomiausia? Tai, kad sodas ir šita vieta niekaip nepasidavė įvardijamas pavadinimu. Tiek daug prasmės, atrodė, nesutalpins joks žodis. Bet. Aprašiau jo gyvenimą, Simona išgrynino, ir mes sustojome ties iki skausmo pažįstamu simboliu, bet – netikėtomis aplinkybėmis. Iki pavasario lygiadienio, pusę metų, alyvmedžiai žiuri iš čia kaip į jūrą leidžiasi pilnėjantis mėnulis. Reginys dėl kurio turi pasistengti ir kurio iš anksto niekaip savo troškimuose nesurežisuotum. O jis ima ir ateina, pagauna visiškai netikėtai. Kaip ir mano istorija šitame sode ant kalno pilname šviesos